Paskutinė diena mokykloje

Atsikėliau tuo pačiu laiku, bet diena buvo neeilinė, o ypatinga. Akys buvo vis dar prilipusios viena prie kitos.

Šiandien turėsiu paskutinę progą atsisveikinti su savo draugais mokykloje. Mokytojams palinkėti sėkmės, kad ir kaip nenorėčiau to daryti, bet ir jų pasiilgsiu.

Praėjo jau savaitė kai mane priėmė į Hankuko universitetą Seule. Tėvai liepė nieko nelaukti ir pradėti krautis daiktus. Išskrisiu iš Kalifornijos į Seulą be bilieto atgal.

Atsikėliau iš lovos ir nutipenau laiptais žemyn. Visi jau darbe, namas tuščias, tik man vieniša blynų lėkštelė palikta virtuvėje ant stalo. Prie jos buvo padėtas ir raštelis:

Skanaus Mi Sun!

Brolis Hwan

Sukirtau pusryčius ir grįžau į savo kambarį. Spintoje susiradau drižuotą maikutę su petnešelėlėmis, trumpus mėlynus šortukus ir baltus kėdukus.

Nusiprausiau, apsirengiau ir apsižvalgiau savo kambaryje vis dar rišdamasi sau kuoduką.

Man kambarys atrodė labai vaikiškai nors esu jau suaugusi. Kambaryje buvo: mano vaikystės nuotraukos, keli pliušiniai žaislai, daug žvėrelių pagalvių ant mano lovos, o dar tapetai su drugeliais.

Atsistojau priešais veidrodį ir ant lūpų užsitepiau vieną sluoksnį rožinio lūpdažio.

Mano akys nejučia nukrypo į ant sienos kabantį laikrodį.

Turėjau jau eiti.

Greitai sudėjau viską į vietas, iš po stalo pasiėmiau rožinę kuprinę ir išlėkiau iš namų.

~Po 15 min.~

Iki mokyklos ėjau neskubėdama, mėgaudamasi Kalifornijos oru, kai praėjau pro parkelį prieš akis pralėkė daug prisiminimų. Susitikdavau čia su draugėmis šiltomis vasaros dienomis, nusipirkdavome ledų, sėdėdavome ant suoliuko ir smaližiavome.

Pasiekiau mokyklą.

Atėjau prie savo spintelės ir atsirėmiau į ją.

Mane pastebėjo ir Chloja su Zoje. Jos atėjo prie manęs, mes pasieveikinome ir jos nenustodamos keistai žiūrėjo į mane.

Išsitraukiau iš kišenės telefoną ir pastebėjau jų praleistas žinutes:

Zoja: negi paskutinę dieną neateisi į mokyklą??

Chloja: kur tu?? Nesakei, kad vakar buvo atsisveikinimo diena.

Aš tik mintyse nusijuokiau ir nusiunčiau joms po šypsenėlę.

-Mes su Chloja taip svarstėme. Ar nenorėtum nueiti šiandien į kokteilinę?,-paklausė Zoja manęs.-juk tau paskutinė diena čia.

-Oi ne. Atleisk, bet atsisakysiu. Parėjusi namo dar turiu susikrauti visus daiktus į lagaminą, todėl niekaip nespėsiu.

-Mes taip tavęs pasiilgsime,-graudžiai tarė Chloja.

Jos apkabino mane. Aš taip jų pasiilgsiu, bet proga mokytis Seulo Hankuko universitete gyvenime pasitaiko tik kartą.

-Juk jūs aplankysite mane, tiesa?,-paklausiau aš.

-Žinoma, pamatysi, nebus praėjas nė mėnuo, o mes jau tave aplankysime.

...

Grįžau namo, susikroviau visus daiktus į lagaminą, kažko dar trūksta. Jaučiu, kad noriu dar kartą atsisveikinti su Chloja ir Zoje. Išsitraukiau nešiojamąjį kompiuterį ir per Skype paskambinau joms.

Zoje atsiliepė pirma.

Išvydusi ją nesusilaikiau nesijuokusi. Jos plaukai buvo susivėlę, ji buvo su rožinę pižama ir drambliukais.

-Kodėl tu atrodai kaip netvarkos karalienė?,-paklausiau ir nusijuokiau aš.

Jos veidas trumpam surimtėjo, bet paskui vėl grįžo į juoko būsena.

Paskui prie pokalbio prisijungė ir Chloja, mes visos kalbėjomes visą vakarą iki tol kol man mama liepė eiti miegoti.