Eime pasižiūrėti saulėlydžio...
Išaušo ankstyvas rytas. Kambariai pasklido apskrudusiais blynais ir uogiene. Dar vis vartoliojausi lovoje ir žiūrėjau į telefoną. Močiutė pakvietė eiti valgyti.
Močiutė : Ką šiandien veiksime? Nenori nuvažiuoti į kaimelį?
Aš : Nežinau...
Močiutė : Šiandien sakė, kad atvažiuoja Lėlių teatras į centrą. Rodys apie Princesės meilės istorija.
Aš : O nesakė tėtis, kad atvažiuos šiandien vakare mūsų aplankyti?
Močiutė : Na taip, bet per tą laiką suspėtume!
Kai pavalgiau blynus, nuėjau į kambarį persirengti. Į kišenę įsidėjau eurą. Gal prireiks kokiam benamiui paduoti.
Vėliau nuėjau pamaitinti savo šunytės Mitos. Ji linksmai sulojo, o aš bėgau pas ją su pieno indeliu.
Aš : Labas rytas, Mita! Kaip išsimiegojai? Erkių naujų neprisikibo?
Mita tik sulojo. Tikiuosi viskas jai gerai.
Grįžusi namo, neradau močiutės. Visur ją šaukiau, praėjau visus kambarius, bet ji kaip į vandenį įkritus. Pasidarė keista, bet tikriausiai ji nuėjo į daržą aviečių pasiskinti. Pagalvojau paliksiu jai raštelį ir nueisiu viena į miestelį. Pasiėmiau du eurus, pavadėlį, pieštuką ir užrašinę, nes eidama keliu labai mėgstu ką nors piešti, o ypač gamtą.
Išėjau į lauką, užsegiau pavadėlį Mitai ir nukeliavau mažu takeliu. Dainavau sau Lietuvos himną ir išsitraukiau užrašinę. Pradėjau piešti pievas, rugiagėles, medžius, saulę, debesis. Mita patenkinta vaikščiojo priekyje.
Kai priėjau kaimelį jau buvo pietų metas. Pro namų langus matėsi kaip vaikai godžiai valgo makaronų sriubą, košę ir t.t.
Prižigiavusi kaip kareivis prie parduotuvėlės prisegiau Mitą prie medžio ir pasakiau, kad niekur gatvėn neišbėgtų. Pravėriau parduotuvėlės duris. Pasiėmiau maišelį karamelinių saldainių, mažą obuolių sulčių pakelį, skanėstų Mitai ir gražią atvirutę močiutei (mat man labai patikdavo rašyti eilėraščius).
Pardavėja : Labas, Lina. Ir vėl pabėgai nuo močiutės?
Aš : Ne, pati nusprendžiau čia atvykti viena, nes močiutės neberadau namie.
Pardavėja : O ateisi šiandien į Lėlių teatrą?
Aš : Galbūt, jeigu rasiu močiutę, - nusišypsojau.
Pardavėja nuskanavo mano prekes ir davė gumos pakelį. Padėkojau ir išėjau. Mita prie medžio laukė manęs. Nurišau pavadėlį ir nužygiavau prie tvenkinio, nes pamaniau kaip būtų gerai dabar nusimaudyti tokią karštą dieną...










